Bažnyčia išeivijoje

Lietuviškas kryžius Vokietijoje

2015 Liepos mėn. 02 d.

Šiaurės Vokietijoje 2015 m. gegužės mėn. 23 d., Sekminių šeštadienį, buvo pašventintas paminklinis kryžius. Jis primins po karo čia buvusį pabėgėlių (Displaced Persons) iš Lietuvos lagerį Wehnen, įkurtą buvusiose kareivinėse netoli Oldenburgo. Nuo 1945 iki 1959 metų lageryje gyveno apie tūkstantis žmonių.

Jie turėjo savo bažnyčią, kurioje meldėsi katalikai ir evangelikai. Taip pat ten buvo mokykla, teatro ir kino salė, medicinos punktas, dvi parduotuvės bei policijos skyrius. Vietinius gyventojus stebino lietuvių vaikų darželis, nes toje apylinkėje žmonės to dar nepažino.

1957 m. Wehnen lageryje Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios Vyriausioji Taryba Tremtyje išleido giesmyną su maldomis. Šiame giesmyne surinktos 426 giesmės, jis buvo ilgai naudojamas išsklaidytų po visą pasaulį lietuvių evangelikų.

Atminimo kryžiaus pašventinimo iškilmėse tarp 200 svečių dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis. Jis savo kalboje priminė, kad karo pabaigoje nuo Sovietų į sugriautą Vokietiją pasitraukė apie 60 000 Lietuvos piliečių.

Šilutėje pagaminto kryžiaus šventinimas vyko ekumeninių pamaldų metu. Liturgijoje dalyvavo R. katalikų prelatas Peter Kossen (Vechta), kun. Vidas Vaitiekūnas (Voerde) ir ev. liuteronų kunigas Valdas Žielys (Hagen).

Pamaldose skambėjo giesmės iš lageryje išleisto giesmyno ir buvo lietuviškai bei vokiškai perskaitytas skaitinys iš 3 Mozės (19, 33-34) knygos: „Jei gyventų su jumis jūsų krašte ateivis, jo neskriausi. Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums tarp jūsų kaip vietinis, – mylėsi jį kaip save patį, nes jūs buvote ateiviai Egipto žemėje: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“.

Prieš 65 metus Diepholz miesto kareivinėse (80 km nuo Wehnen lagerio) buvo įsteigta Vasario 16-osios gimnazija su bendrabučiu. O po ketverių metų vienuolio Alfonso Bernatonio iniciatyva ji buvo perkelta į Lampertheim-Hiutenfeldą. Tą lietuvių gimnaziją lankė daugelis lagerio vaikų.

Wehnen lagerio kryžius stovi iniciatorių Audros Brinkhus-Šaltys ir Alfredo Bartminno dėka. Ponia Audra yra legendinio atlikėjo Alfredo Šalčio sesuo. Ji pasakojo, kad lageryje stiprino krikščioniškas tikėjimas ir meilė Tėvynei.

„Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė“ (1 Kor 1,18).

Kun. Valdas Žielys

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.6

 

 

Atminimo kryžių šventina kun. Vidas Vaitiekūnas, kun. Valdas Žielys, prelatas Peter Kossen, toliau dešinėje ambasadorius Deividas Matulionis ir Audra Brinkhus-Šaltys

Kryžius primins Lietuvos pabėgėlius Vokietijoje