Kelionės, vizitai

Šįmet šventinėse Lietuvos sekmadienio pamaldose dalyvavo ir Sudargo parapijos atstovai su kunigu Virginijumi Kelertu. Asta Bunikienė sudargiečių parapijos vardu Visbeko bažnyčiai padovanojo savo rankų darbo žvakę, simbolizuojančią šviesą, kuria vokiečiai pasidalijo su mumis, lietuviais. Po pamaldų žvakeles uždegėme ir maldą sukalbėjome prie Gerdo Pieno, Amžinybėn iškeliavusio prieš penkis mėnesius, kapo. Gerd Pien buvo aktyvus parapijietis, daug prisidėjęs prie Visbeko ir Sudargo parapijų bendrystės, išliksiantis mūsų atmintyje.

Džiaugėmės, turėdami galimybę visiems susitikti, kartu dalyvauti pamaldose, kartu švęsti Šventąją Vakarienę, prisiminti ir dar kartą permąstyti nueitą bendrą kelią. Lietuviai suruošė šeimininkams lietuviškas vaišes. Nors paprastai parapijiečiai po pamaldų susirenka pabendrauti prie kavos puodelio, tačiau šį kartą prie lietuviškų saldumynų netrūko ir lietuviškos duonos, sūrio, dešros. Susitikimui Hartmut Ramke buvo paruošęs kelis filmus apie paskutines pamaldas Emauso bažnyčioje Visbeke, bažnyčios išmontavimą, jos pastatymą bei pašventinimą Sudarge. Buvo įdomu pamatyti ne tik parapijiečių filmuotą medžiagą, bet ir Vokietijos televizijos kanalų reportažų įrašus. Viskas atrodė vykę visai neseniai, tačiau kita vertus, žiūrint į pasikeitusius ekrane veidus, prabėgo gana nemažai laiko. Žinoma, širdyje viskas taip pat artima, šilta ir stipru. To jausmo laikas neištrina.

Kun. Virginijus Kelertas

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr.10-11