Liuteroniškai Reformacijai 500

Reformacijos poveikis Lietuvos kultūros atsinaujinimui

Konferenciją sveikina vysk. M. Sabutis. K. Puloko nuotr.

2017 Gruodžio mėn. 30 d.

Švenčiant Reformacijos 500 metų sukaktį ir Lietuvoje šios sukakties minėjimą valstybės lygmeniu inicijavusios Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos gyvavimo 25-metį, Vilniuje LDK Valdovų rūmuose spalio 26 d. kvietė tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos sumanyta konferencija buvo įtraukta į 2016 m. lapkričio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą oficialųjį Reformacijos 500-ųjų metinių minėjimo planą. Kartu su Reformacijos draugija konferenciją organizavo Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universitetas ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, prisidėjo Klaipėdos universitetas ir LMA Vrublevskių biblioteka. Konferenciją finansavo LR Kultūros ministerija ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Iš konferencijoje dalyvauti ketinusių keleto valstybių mokslininkų tarptautinių dalyvių galiausiai sulaukta iš Lenkijos, taigi visi konferencijos pranešimai sinchroniškai versti iš lietuvių į lenkų ir iš lenkų į lietuvių kalbas.

Visą dieną trukusią konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo pagrindinis jos koordinatorius, LEU prof. dr. Deimantas Karvelis ir konferencijos mokslinio komiteto pirmininkas, LEU prof. dr. Aivas Ragauskas, abiejų tradicinių Lietuvoje Reformacijos bažnyčių – evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų – vadovai vysk. Mindaugas Sabutis ir gen. superintendentas kun. Tomas Šernas, Reformacijos draugijos garbės pirmininkas prof. habil. dr. Sigitas Kregždė ir LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Įvadinį konferencijos pranešimą „Reformacija – kultūrų sąveikos veiksnys“ skaitė doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė. Gausiai susirinkę konferencijos dalyviai taipogi išgirdo pranešimus „Lietuvos Vienetos organizacinė struktūra: Vakarų Europos pavyzdžiai ir Lietuvos specifika“ (habil. dr. Marzena Liedke, Balstogės universitetas), „Reformacija ir Biblijos vertimai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė europiniame kontekste“ (dr. Gina Kavaliūnaitė, VU), „Apie Naujųjų amžių liuteronų bažnyčių architektūrą tarp Gdansko ir Vilniaus“ (šį Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto mokslininko habil. dr. Piotro Bireckio, negalėjusio atvykti į konferenciją, gausiai vaizdine medžiaga iliustruotą pranešimą, ekspromtu versdamas į lietuvių kalbą, perskaitė prof. dr. D. Karvelis), „Tikėjimas ir sveikatos priežiūra: protestantų Radvilų medicinos personalas XVI–XVII a.“ (prof. dr. Raimonda Ragauskienė, LII), „Pats sau sekta“: Reformacijos disidentai. Stepono Batoro gydytojas Niccolò Buccella“ (prof. habil. dr. Dainora Pociūtė, VU), „Išminčiui visas pasaulis tėvynė“. Apie mokytojo iš Lietuvos dr. Aleksandro Karolio Kurcijaus († po 1668 m.) neeilinį gyvenimą ir kūrybą“ (prof. dr. Aivas Ragauskas, LEU), „Nežinoma Pauliaus Oderborno poema apie Lietuvą“ (doc. dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių biblioteka), „Evangeliškoji teologija ir (šiuolaikinė lietuvių) literatūra: teorinis ir praktinis dialogo aspektai“ (doc. dr. Dalia Jakaitė, ŠU), „Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą. Teologinė perspektyva“ (dr. Giedrius Saulytis, LBD), „Bažnytinių metrikų tyrimai: 1709–1711 m. maro epidemijos atvejis Klaipėdos Šv. Jono parapijoje“ (mgr. Milda Kontrimė, KU), „Mentaliniai lyčių stereotipai XIX a. pabaigoje – XX a. viduryje Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių epitafijose“ (doc. dr. Asta Balčiūnienė, KU), „XX a. reformizmas ir XXI a. transhumanizmas kaip XVI a. Reformacijos tąsa“ (prof. dr. Dobilas Kirvelis, Stepono Kairio fondas). Pastarasis pranešimas, gerokai nutolęs nuo pagrindinės konferencijos temos, galėtų būti neblogas pavyzdys, kad tai, kas vieniems atrodo trokštamas siekinys, kitiems gali nuskambėti kaip perspėjimas.

Po kiekvienos sesijos pranešėjai atsakydavo į gausius klausimus, pranešimai buvo aptariami ir kavos pertraukėlių metu. Konferencijos pabaigoje Reformacijos draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas perskaitė kreipimąsi, kad Spalio 31-oji – Reformacijos diena – būtų įraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Raštas su parašais netrukus įteiktas atitinkamoms valstybės institucijoms (kreipimosi tekstą galėjote perskaityti ankstesniame „Lietuvos evangelikų kelio“ numeryje – LEK 2017 Nr.10-11, p.3).

Konferencija iškilmingai baigta jungtinio Vilniaus ev. reformatų „Giesmės“ ir Vilniaus r. „Pagirių dainorių“ choro (vad. Janina Pamarnackienė) giesmėmis.

Reformacijos jubiliejaus metai baigiasi. Reformacija – tęsiasi. Tęsiasi ir Lietuvos Reformacijos istorijos tyrimai.

 

Kęstutis Pulokas

Nuotraukos autoriaus

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.12