Liuteroniškai Reformacijai 500

Surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje

2018 Vasario mėn. 02 d.

Reformacijos jubiliejaus metais Lietuvių kalbos institutas ėmėsi įgyvendinti unikalų projektą „Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“.

Rugpjūčio pabaigoje projekto vadovės dr. Ingos Strungytės-Liugienės suburti keleto mokslo institucijų darbuotojai dalyvavo savaitės trukmės ekspedicijoje po Klaipėdos krašto pietinę dalį. Joje surinkta medžiaga apibendrinta gruodžio 1–2 d. Lietuvių kalbos institute Vilniuje surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“. Pranešimus skaitė Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos mokslininkai. Beje, viešnios puikiai kalbėjo lietuviškai. Pasak konferencijos koordinatorės dr. I. Strungytės-Liugienės, surinkimai tradiciškai suvokiami kaip evangelikų liuteronų privačios maldų ir giesmių sueigos. Vis dėlto į surinkimininkų judėjimą šioje konferencijoje bandyta pažvelgti plačiau – kaip į kultūros reiškinį, pasižymėjusį veržliomis bendruomeninėmis ir kūrybinėmis iniciatyvomis, kurių ištakos siekia klasikinio pietizmo epochą.

Sveikinimo žodžiu konferenciją pradėjo LKI direktorė prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė ir LELB vyskupas Mindaugas Sabutis. Įpusėjus pirmajai konferencijos dienai, LKI atidaryta paroda „Kas man žemės skarbas“, kurioje eksponuotos XIX–XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kasdienės arba „rankų“ knygos iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų ir privačių asmenų kolekcijos. Tarp pateiktos archyvinės medžiagos apie surinkimininkus – ir J.J. Gocento (1897–1974) iki šiol neišleistas mašinraštis. Surinkimininkų maldos kambario aplinką perteikiančioje erdvėje ekspoziciją pristatė dr. I. Strungytė-Liugienė, jos pasakojimą papildė prof. habil. dr. Domas Kaunas. Vakare konferencijos dalyviams giedojo choras „Brevis“ (meno vadovas ir dirigentas Gintautas Venislovas), atlikęs XVIII ir XIX a. Mažosios Lietuvos kunigų, religinės raštijos kūrėjų Pilypo Ruigio, Jono Berento, Gotfrydo Ostermejerio, jo vaikaičio Natanielio Frydricho Ostermejerio ir sakytojų Kristijono Endrikio Mertikaičio, Kristijono Demkio originalias ir verstas giesmes. Koncertą literatūriniais intarpais papildė aktorius Romualdas Skunčikas, KU Baltų filologijos katedros lektorius.

Per dvi konferencijos dienas skaityta šešiolika pranešimų: „Halės pietizmo įtaka Prūsijos Lietuvai“ (habil. dr. Christiane Schiller, Humboldtų universitetas, Berlynas), „Tradicijos ir inovacijų sankirta surinkimininkų literatūroje“ (dr. Žavinta Sidabraitė, LKI, KU), „Prūsijos liuteroniškojo pietizmo ištakos ir teologiniai bruožai“ (kun. doc. habil. dr. Darius Petkūnas, KU), „Surinkimininkų ortografija: normų emancipacija ar ignoravimas?“ (dr. Mindaugas Šinkūnas, LKI), „Nauji duomenys apie XIX a. pirmosios pusės surinkimus Prūsijos Lietuvoje“ (Darius Barasa, KU), „Tarp konservatyvumo ir modernumo: lietuvininkų kultūrinės veiklos XIX–XX a. sandūroje atspindžiai lietuviškoje spaudoje“ (doc. dr. Silva Pocytė, KU), „Mažosios Lietuvos kaimas XVIII a. pabaigoje ir XIX a. kaip surinkimininkų veiklos terpė“ (dr. Martynas Purvinas, KTU), „Surinkimininkai Ievos Simonaitytės kūryboje“ (dr. Žydronė Kolevinskienė, LEU), „XIX a. surinkimininkų himnodijos savitumas“ (dr. Inga Strungytė-Liugienė, LKI), „Pietistinis judėjimas Prūsijos Lietuvoje“ (kun. Remigijus Šemeklis), „Vydūnas ir surinkimininkai“ (dr. Vacys Bagdonavičius, Vydūno draugijos garbės pirmininkas), „Surinkimininkai: tarp įvaizdžio ir savivaizdžio“ (doc. dr. Marijus Šidlauskas, KU), „Lietuviški spaudiniai Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos archyve“ (Kotryna Rekašiūtė, LLTI), „Surinkimininkai ir kultūrinės atminties apraiškos XXI a.: senelį Jurgį Mėgį (1880–1968) prisimenant“ (Roza Šikšnienė, Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos P. Domšaičio paveikslų galerijos vyr. muziejininkė), „Prietarai surinkimininkų pasaulėžiūroje“ (dr. Justyna Prusinowska, Adomo Mickevičiaus universitetas, Poznanė). Konferenciją baigė dr. I. Strungytės-Liugienės ir K. Rekašiūtės Klaipėdos krašto pietinėje dalyje rugpjūtį surengtos ekspedicijos apžvalga „Kultūrinės (religinės) atminties beieškant“.

Pranešimus turiningai papildė diskusijos ir neformalūs pokalbiai prie vaišių stalo. Akivaizdu, konferencija laukia tęsinio.

 

Kęstutis Pulokas

Nuotraukos autoriaus

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.12