Archyvas - 2005

Pirmasis pranešimą skaitė LELB vyskupas Mindaugas Sabutis. Vyskupas akcentavo, kad Lietuvos liuteronų bažnyčia misijai skiria ypatingą dėmesį. Pranešime M. Sabutis apžvelgė bažnyčios požiūrį į misiją reformacijos, ortodokcijos, pietizmo bei sovietiniame laikotarpyje, taip pat supažindino su naujais iššūkiais, su kuriais susiduria šiandieninė bažnyčia. „Dalis mūsų parapijiečių mano, kad jie bus išgelbėti, nes jie savyje neša ‚liuteroniškus genus.‘ Nors jie nedažnai ateina į bažnyčią, jie visuomet prisimena, kad jų tėvai ar seneliai buvo liuteronai. Čia mes regime ypatingą misijos ir katechizacijos poreikį.“ Lygindamas bažnyčios padėtį sovietiniais ir šiandieniniais laikais, vysk. M. Sabutis akcentavo, kad tiek tuo metu, tiek šiandien svarbiausias tikslas yra Evangelijos skelbimas sekuliariarizuotame pasaulyje.
Konferencijos dalyviams patiko išsamus kun. dr. Naaman Laiser iš Tanzanijos pranešimas. Pastarasis minėjo, kad jų bažnyčia yra viena iš labiausiai augančių Afrikos evangelikų liuteronų bažnyčių. Kita vertus, staigus bažnyčios narių skaičiaus didėjimas ne visuomet yra geras ženklas. Bažnyčia susiduria su sunkumais, nes dalis tikinčiųjų atsiverčia siekdami geresnio gyvenimo ir įvairių privilegijų. Todėl dr. N. Laiser akcentavo liuteroniškos katechezės svarbą, kurios pagalba bažnyčia siekia stiprinti naujų jos narių liuteronišką tapatybę. N. Laiser apgailestavo, kad šiuo metu Afrikos liuteronų liturgijoje vis populiaresnė tampa charizmatinė muzika, kurią į šalį atgabena Europos ir Amerikos misijonieriai.
Kun. Gennadij Khonin savo pranešime apžvelgė Kazachstano liuteronų bažnyčios istoriją bei supažindino su aktualiausiais bažnyčią liečiančiais teologiniais bei praktiniais klausimais. Kunigas minėjo, kad šiandieninę Kazachstano liuteronų bažnyčią pagrinde sudaro Pavolgio vokiečiai, kuriuos prasidėjus II pasauliniam karui iš Volgos upės slėnio ištrėmė Stalinas. Sovietiniais metais valdžia liuteronų bažnyčia stipriai persekiojo, buvo draudžiamos pamaldos, tačiau net ir tais laikais liuteronai slapčiomis rinkosi liturgijai, kurią pravesdavo sakytojai. Po Sovietų Sąjungos suirimo daugelis parapijų atsikūrė ir šiandien gali be ypatingų kliūčių melstis musulmonų daugumą turinčioje šalyje. Kun. G. Khonnin pastebėjo, kad atgauta religinė laisvė anaiptol nereiškia, kad liuteronų bažnyčia yra teologiniu požiūriu tvirta. „Sovietiniais metais surinkimininkų vadovaujamos parapijos ėmė puoselėti pietistinį požiūrį į bažnyčią bei jos teologiją. Dalis parapijiečių priėmė baptistišką požiūrį į atsivertimą, krikšto bei altoriaus sakramentus, į kuriuos jie ėmė žvelgti ne kaip į Dievo, bet kaip į žmogaus atliekamą darbą.“ Kitas nemažiau aktualus klausimas yra nuolatinė bažnyčios narių emigracija į Vokietiją. Pastarieji liuteronybę asocijuoja su tautiniu identitetu, todėl „vienas pagrindinių mūsų bažnyčios tikslų yra nuolatos mokyti bažnyčios narius katekizme išdėstytų liuteroniškojo tikėjimo tiesų.“
Daug diskusijų sukėlė kunigo Juris Ulgis iš Latvijos pranešimas. Pastarasis taikydamas teologinius bei sociologinius metodus priėjo prie išvados, kad liberalios bažnyčios, kurios stengiasi žengti kartu su pasaulio dvasia, netenka savo narių. „Bažnyčios, kurios etiniuose dalykuose yra tolerantiškos ir liberalios, kurios racionaliai žvelgia į tikėjimą, tampa pigios ir niekas nenori tapti jų nariais.“ Kita vertus, kun. J. Ulgis pastebėjo, kad bažnyčios, kurios tvirtai laikosi tradicinės teologijos bei etikos ir to reikalauja iš savo narių, pastebimai auga. „Kada išnyksta įtampa tarp bažnyčios ir ją supančios sekuliarios aplinkos, bažnyčia susilieja su pasauliu ir tampa sekuliari. Šis sekuliarizacijos procesas skatina sektų ir kultų atsiradimą.“
Kun. Bengt Birgerson konferencijos dalyvius supažindino su pražūtingomis sekuliarizacijos pasekmėmis Švedijos liuteronų bažnyčiai. Švedijos bažnyčia stengiasi atspindėti šalies socialinius ir politinius pokyčius, žengti koja kojon su dabartinio laikmečio dvasia. Kandidatai į kunigus, kurie laikosi tradicinių liuteroniškos teologijos pažiūrų, bažnyčioje yra nepageidaujami. Vyskupai atsisako ordinuoti tuos, kurie remdamiesi Biblija pasisako prieš moterų ordinaciją kunigo tarnystei. Šiam tikslui bažnyčia įvedė ‚testą,‘ kurio metu kiekvienas vyriškos lyties kandidatas prieš ordinaciją privalo bent tris kartus dalyvauti Šventoje Vakarienėje, kurios elementus pašventina bei išdalina kunigė moteris. Švedijoje nepageidaujami ne tik tie, kurie laikosi tradicinio liuteroniškojo požiūrio į kunigystę, bet netgi į šeimą. Kunigai, kurie pasisako prieš homoseksualias santuokas ir laiko jas nuodėmingomis, moka dideles baudas ar netgi yra įkalinami. Stebėtina, kad tokiems valstybės veiksmams neprieštarauja kai kurie bažnyčios hierarchai. Tokia Švedijos oficialiosios bažnyčios pozicija privertė tradicinės liuteroniškosios teologijos besilaikančius kunigus bei pasauliečius 2005 metais įkurti Misijos provinciją bei konsekruoti pirmąjį jos vyskupą.
Konferencijoje kalbėję teologai akcentavo misijos svarbą šiandieniniame sekuliarizuotame pasaulyje. Bertil Andersson papasakojo apie Norvegijos Misijos Draugijos pastangas įkurti Liuteronų bažnyčią Mongolijoje. „Šioje budizmą išpažįstančioje šalyje apie liuteronybę niekas iki šiol nežinojo. Kai kurie yra girdėję apie Rusijos Ortodoksų bažnyčią.“ Dr. Reijo Arkkila informavo apie Suomijos Misijos Draugijos veiklą Trečiojo pasaulio šalyse. Dr. Johannes Junker konferencijos dalyvius supažindino su keturių pagrindinių liuteroniškų misijos draugijų nuveiktais darbais XIX ir XX amžiuose. Kun. Detlev Schulz kalbėjo apie ryšį tarp Martyno Liuterio teologijos bei bažnyčios misijos. Dr. Schulz savo pranešime teigė, kad, nors 16 amžiuje terminas „misija“ nebuvo vartojamas, tai aiškiai suprato M. Liuteris ir nuolatos akcentavo kaip pagrindinį bažnyčios gyvenimo komponentą.
Ypatingą susidomėjimą dalyvių tarpe sukėlė Dr. Daniel Mattson iš Liuteronų Bažnyčios Misurio Sinodo Misijos Departamento pranešimas apie šios bažnyčios užsibrėžtą tikslą iki 2017 metų evangeliją paskelbti 100-tui milijonų žmonių visame pasaulyje. Dr. D. Mattson pabrėžė, kad tai vainikuos reformacijos 500 metų jubiliejų, o kartu bažnyčia įvykdys didįjį Viešpaties paliepimą liudyti jo mokymą visame pasaulyje (Mt.28,16-20).
Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 50 kunigų bei pasauliečių, atstovavę rytų ir vakarų liuteronų bažnyčias. Kartu su Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios atstovais konferencijoje dalyvavo Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Kazachstano, Mongolijos, Tanzanijos (Afrika) ir JAV teologai. Apibendrindamas teologų pranešimus dr. Timothy Quill iš Fort Wayne Teologinės Seminarijos pastebėjo, kad tokios konferencijos skatina jų dalyvius dalintis informacija bei bendra misijos patirtimi. „Visos konferencijoje dalyvaujančios bažnyčios ženkliai praturtės žiniomis kaip skelbti Kristaus Evangeliją šiandieniniame pasaulyje.“

Kun. dr. Darius Petkūnas