Archyvas - 2005

Beje, dar dvi lietuvaitės iš Suvalkų trikampio buvo Lenkijos atstovų grupelėje. Dauguma Lietuvos atstovų, prieš vykdami į Upsalą, dalyvavo LELB JC stovykloje Būtingėje, kurios tema šiemet buvo tokia pati kaip ir BIEN festivalio – „Teateinie Tavo karalystė“ (Mt 6,5-15).
Ieškodami pigiausio ir tinkamiausio kelionės varianto, pasinaudojome pigios aviakompanijos „Ryanair“ paslaugomis. Kol kas mums artimiausias šios kompanijos punktas – Rygos oro uostas. Kai kuriems mūsiškiams tai buvo ir pirma proga apsilankyti artimiausių kaimynų sostinėje. Gan simboliška, kad pakeliui į Upsalą festivalio dalyvių grupė nuolat augo – iš Rygos skridome kartu su latvių grupe, o nusileidus netoli Stokholmo esančiame Skavstos oro uoste, susitikome su ką tik iš Liubeko atskridusia vokiečių grupe. Festivalio organizatorių Vaksalos liuteronų parapijos rūpesčiu Skavstos oro uoste mus pasitiko užsakytas autobusas, kuriuo patogiai pasiekėme festivalio vietą Upsaloje - suspėjome į vakarienę, o įsikūrę netoli bažnyčios esančioje vietinio mikrorajono mokykloje, galėjome neskubėdami ruoštis kitą dieną numatytam oficialiam festivalio atidarymui. Kad festivalis sklandžiai vyktų, nuoširdžiai darbavosi ne tik darni švedų savanorių komanda, kuriai vadovavo Vaksalos parapijos diakonas Uwe Streicher bei metus šioje parapijoje savanoriavusi Hannah Hufnagel (Vokietija), bet ir keliomis dienomis anksčiau į Upsalą atvykę talkininkai iš BIEN veikloje dalyvaujančių organizacijų.
Dar registruodamiesi į festivalį iš anksto buvome pasirinkę, kuriose darbo grupelėse dalyvausime bei kurias vietas lankysime. O pasirinkimas buvo tikrai platus – nuo teologinių diskusijų festivalio tema, dailės ir giesmių iki švedų liaudies šokių ir tradicinių patiekalų. Taip pat turėjome galimybę aplankyti labiausiai sudominusias vietas – tai ir išvyka į parapijos stovyklavietę paežerėje, ir ekskursijos į Upsalos senamiestį bei mūsų Kernavę labai primenančią senąją Upsalą, ir iškyla dviračiais, ir pažintis su ekumeniniu centru bei radijo stotimi, senelių namų ir vaikų su negalia centro aplankymas... Be viso to dar mažos diskusijų bei žaidimų grupelės, giesmės ir maldos valandėlės, prisistatymo ir sportinių rungčių vakarai, apsilankymas Upsalos universiteto studentų klube ir t.t.
Festivalio programa buvo intensyvi, tačiau nevarginanti, tikrai būta ko pasimokyti.
Verta paminėti ir muzikinę festivalio dalį, kurios kulminacija buvo koncertas minėtame studentų klube. Pirmieji vakaro programą pradėjo BIEN dalyviai iš Vokietijos – jauna džiazroko grupelė, o po jos scenoje karaliavo Vaksalos parapijos suburtas AFRO choras, išjudinęs beveik visus festivalio dalyvius. Tiek vokiečių, tiek švedų muzikantus galėjome girdėti ir kitomis dienomis – be jų neapsiėjo nė vienos pamaldos nei giesmės valandėlės.
AFRO choro vadovas festivalyje vadovavo ir gospel būreliui, kuris savo parengtą programą visiems dalyviams pristatė paskutinę festivalio dieną. Galbūt kitais metais spalvingąjį švedų kolektyvą išvysime ir Lietuvoje?
Kadangi BIEN vienija trijų svarbiausių krikščionių tradicijų – protestantų, katalikų ir ortodoksų – atstovus, be bendrų pamaldėlių kiekvieną festivalio dieną būdavo ir vienos iš šių tradicijų pamaldos, ne vienam dalyviui tai buvo pirma pažintis su kitos konfesijos apeigomis.
Kiekvieną dieną pranešimą festivalio tema skaitydavo skirtingų konfesijų dvasininkai. Romos katalikams atstovavo specialiai iš Stokholmo festivalį aplankęs kunigas Fredrik Emanuelsson. Liuteronišką perspektyvą pristatė vyskupas emeritas Björn Fjärstedt, kuris prieš trejus metus dalyvavo BIEN festivalyje Visbyje dar būdamas Gotlando vyskupas, šiandien jis Vaksalos parapijietis, dėstytojauja bei aktyviai dalyvauja ekumeninės tarybos veikloje. Ortodoksų požiūriui atstovavo BIEN renginių veteranas tėvas Artemijus iš Sankt Peterburgo (Rusija). Šiuos pranešimus vėliau aptarinėdavome susiskirstę mažomis grupelėmis.
Vieną vakarą skirtingų konfesijų festivalio dalyviams rengtos ir atskiros pamaldos. Liuteronų pamaldos su Šventa Vakariene laikytos Upsalos katedroje – didžiausioje Skandinavijos bažnyčioje. Pamokslą sakė vyskupas emeritas Björn Fjärstedt, pamaldų liturgiją kartu su kitais kunigais vedė ir mūsiškis kunigas Mindaugas Žilinskis.
Be visos oficialios ir neoficialios programos festivalyje likdavo laiko ir tiesiog pabendrauti, panagrinėti skirtingų šalių aktualijas, užmegzti ryšių tolesniems planams. Nepaisant visų konfesinių, istorinių, tautinių bei politinių skirtumų, BIEN festivaliuose vyrauja nuoširdi geranoriškumo ir atvirumo atmosfera. Galbūt todėl daugelis kartą pabuvusiųjų BIEN festivaliuose trokšta ir vėl juose dalyvauti. Norisi tikėti, kad po kiekvieno festivalio grįžtame šiek tiek kitokie – atviresni kitiems, labiau linkę įsiklausyti ir suprasti.
Šitokia patirtimi pasidžiaugė ir mūsų festivalio svečiai iš Slovakijos bei Ukrainos, kurie panašų regioninį bendradarbiavimą mėgins paskatinti savo šalyse.
Po festivalio uždarymo pamaldų, po trijų konfesijų kunigų – katalikų Josef Höfner, liuteronų Frank Engelbrecht ir ortodoksų Artem Skripkin - suteikto palaiminimo skirstėmės tikėdami, kad susitiksime vėl. Galbūt ir kitais metais Estijos sostinėje Taline vyksiančiame BIEN festivalyje.
Informacijos apie BIEN renginius ieškokite tinklalapyje: www.bienweb.org

Kęstutis Pulokas