Kelionės, vizitai

Seminaras „Easter Course“ jau keturioliktus metus rengiamas vis kitoje Europos šalyje, kurioje veikia draugijai priklausančios jaunimo organizacijos. Pernai jis vyko Ukrainoje, šiemet – Islandijoje, kitais metais esame maloniai kviečiami į Birmingemą, Angliją, o dar po metų tikimės susitikti Maltoje. Šiemet mokymuose dalyvavo dešimties valstybių atstovai iš įvairių bažnyčių, tai sukūrė tikrai ypatingą tarpkultūrinę aplinką. Dalyviai – jaunimo grupelių, stovyklų bei jaunimo centrų vadovai. Visi sukaupę nemažą bagažą žinių bei patirčių arba labai trokštantys išmokti bei pasisemti naujų idėjų.

Seminaro šūkis „Hand in hand – take a stand!“ (liet. Ranka rankon – imkimės veikti!) lydėjo dalyvius visą savaitę – daug diskutavome apie diskriminaciją, stereotipus bei išankstinį nusistatymą, ieškojome būdų padėčiai pakeisti bei gerųjų praktikų, kurias galėtumėme įgyvendinti savo šalyse. Klausėmės japono Toshiki Toma pranešimo apie imigrantų gyvenimą Islandijoje. Tikrai nustebau sužinojusi, kad Islandijoje gyvena apie 1600 lietuvių. Teko lankytis viename iš prasčiausių Reikjaviko rajonų, vadinamame „gete“ Breindholt, kuriame gyvena daugybė imigrantų šeimų ir klesti nusikalstamumas. Ten susitikome su vietiniu jaunimu ir visą popietę žaidėme komandinius žaidimus bei bendravome. Tiesą pasakius, šis „getas“ šiek tiek priminė Vilniaus Šeškinės mikrorajoną – monolitiniai pastatai ant kalno, daug kitataučių, tačiau viskas nėra taip blogai, kaip galima pagalvoti išgirdus žodį „getas“.

Su visais dalyviais bei organizatoriais (iš viso mūsų buvo 44) turėjome laiko tiek pristatyti savo organizacijas, tiek pamokyti tradicinių savo šalies žaidimų. Jautėmės puikiai tiek žaisdami grupinius žaidimus, tiek diskutuodami apie gilesnę jų prasmę, tiek dalydamiesi savąja patirtimi. Daugelį šių žaidimų beprotiškai trokštame sugrįžę išbandyti savo stovyklose, organizacijose ar su draugais. Per kavos pertraukėles skanavome iš kiekvienos šalies atvežtų saldumynų, išbandėme tradicinį islandišką maistą (taip pat ir islandišką delikatesą – pūdytą ryklio mėsą). Teko atstovauti Lietuvai „EasterVision“ konkurse, kur tarp tikrai stiprių konkurentų su savo daina užėmiau garbingą 6-ąją vietą! Ukrainiečiai mokė marginti kiaušinius, labai susikaupę dvasiškai, paminėjome Didįjį penktadienį, todėl Velykos buvo tikrai įsimintinos.

Be to turėjome galimybę tiek pabėgioti po Reikjaviką komandinio žaidimo metu, tiek rinkti paslėptus šokoladinius kiaušinius didžiuliame uolėtame lauke užmiestyje. Taip pat, dalyvavome velykiniame renginyje „Naktis su Dievu“ Neskirkja ev. liuteronų bažnyčioje, kurioje susirinkęs jaunimas praleido visą naktį. Vyko tiek pamaldėlės, tiek įvairūs užsiėmimai, kuriuos organizavome mes. Nuo rimtų diskusijų, iki įvairių žaidimų bei filmų – tikrai smagus ir įkvepiantis renginys. Didžiulį įspūdį paliko pats vietos jaunimas, jų mintys, siekiai, erudicija; kadangi sakoma, jog jaunimas yra šalies ateitis, Islandijai tikrai nėra ko nerimauti!

Sunku žodžiais apibūdinti ryšį ir draugus, kuriuos surandi svečioje šalyje, ir tą norą atsukti laiką atgal. Sunku apsakyti jausmą, kai per vakarines pamaldėles prie laužo virš galvų šviesų šokį ima šokti šiaurės pašvaistė. Apskritai neįmanoma aprašyti šios šalies kitoniško grožio. Tačiau visiems rekomenduoju dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, mokytis per žaidimus ir diskusijas drauge su dalyviais iš visos Europos ir pažinti svečią šalį tokiu nepaprastu būdu!

Ieva Kaknevičiūtė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.4-5