Diakonija

Praėjo pusantrų metų, kai paskutinį kartą buvau Šakių vaikų globos namuose. Ir nors vaikai paaugo, vis dar daug kas išlikę taip, kaip buvo anksčiau – produktai šaldytuve stovi tose pačiose vietose ir pan. Bet verčiau pradėsiu viską iš pradžių.

Aš, Vivien, esu 19 metų mergina iš Vokietijos. 2015 m. baigiau mokyklą ir atvykau devynioms savaitėms į Šakius savanoriauti vaikų namuose. Laikas buvo labai intensyvus ir tvirtai įsirėžė mano atmintyje. Po devynių savaičių grįžau į Vokietiją, persikėliau iš namų į Marburgo miestą ir ėmiau studijuoti psichologiją. Studijos labai varginančios, tačiau kartu teikiančios ir didelį džiaugsmą. Mano tikslas ir noras – ateityje dirbti su vaikais ir jaunimu, turinčiais mokymosi sunkumų.

Su vaikais iš vaikų namų palaikau ryšį per ,,Facebook“. Jie manęs nuolat klausia, kada grįšiu į Lietuvą. Negaliu vis sakyti: „Nežinau“, todėl gan spontaniškai nusprendžiau 3,5 savaitėms semestro pertraukos metu atvykti dar kartą. Ir štai dabar aš čia. Tiesiog gera matyti vaikus. Nors kalbos barjeras vis dar didelis, tačiau stengiamės išnaudoti visą laiką būdami kartu. Žaidžiame futbolą ir krepšinį, einame pasivaikščioti ar tiesiog kartu geriame arbatą. Aš taip pat praleidžiu daug laiko su Maria – devyniolikmete mergina iš Vokietijos, kuri metus dirba šiuose vaikų namuose. Ji daug pasakoja apie tai, kas pastaruoju metu juose nutiko, gelbsti man kaip vertėja ir parodo man šiek tiek daugiau Lietuvos. Dieną praleidome Kaune, vykome į Klaipėdą.

Apskritai galiu pasakyti, kad esu patenkinta, jog daugelis vaikų išlikę tokie, kokie buvo anksčiau: atviri, mandagūs; stebiuosi, kad ir nauji vaikai manimi pasitiki. Ypač pozityviai nuteikia naujas šeimyninis modelis. Ypatingai – patiems mažiausiems. Persikėlę į naujas patalpas, turėdami savo virtuvę, jie gyvena labai jaukiai. Be to, man patinka nauja krepšinio aikštelė ir nauji futbolo vartai. Vaikams žaisti dabar dar smagiau. Labai džiaugiuosi, kad vėl esu čia ir esu sujaudinta to, ką patiriu su visais vaikais. Žinau, kad mes išsaugosime ryšį ir ateityje.

Vivien Benner

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.3