Bažnytinė muzika

Tradicinė evangeliška Lietuvos giesmių šventė Šilutėje

2017 Rugsėjo mėn. 01 d.

Pirmoji Giesmių šventė, įvykusi dar prieškaryje – 1933 m. birželio 25 d. Biržuose, šiais metais tradicinių evangeliškų giesmių mylėtojus vėl sukvietė į Šilutės ev. liuteronų bažnyčią. Šie – Reformacijos jubiliejaus metai – turtingi renginių: nuo balandžio mėnesio valstybinis choras Vilnius, vadovaujamas vyr. dirigento Artūro Dambrausko, kartu su sopranu Asta Krikščiūnaite, baritonu Jonu Sakalausku, bosu Liudu Mikalausku, aktoriumi Vytautu Rumšu ir Čiurlionio styginių kvartetu koncertuoja įvairiuose miestuose ir miesteliuose, kai kuriuose jų repertuarą papildo vietinių parapijų atlikėjai. Tai valstybinio projekto Reformacijai – 500 dalis – 27-ių koncertų turas po Lietuvą.

Birželio 17 d. Šilutės Martyno Liuterio ev. liuteronų bažnyčioje vykusi Lietuvos evangelikų liuteronų ir reformatų bažnytinių chorų bei ansamblių Giesmių šventė 2017 tapo šio projekto dalimi. Jos svarbą sustiprino į Lietuvą atvykęs gausus būrys (apie 40 asmenų) vokiečių evangelikų iš Lipės krašto – Partnerystės sutarties su Lietuvos evangelikų liuteronų bei reformatų Bažnyčiomis 25-metį paminėti bei liudyti tos sutarties atnaujinimą.

Šventė prasidėjo tradicine dvasininkų ir choristų eisena nuo parapijos namų, per šventorių, į skoningai išpuoštą Šilutės bažnyčią. Visiems suėjus, daugiau nei dešimties kolektyvų, atvykusių iš visos Lietuvos, jungtinis choras bei valstybinis choras Vilnius, diriguojant LEBMS valdybos pirmininkei Laurai Matuzaitei-Kairienei, giedojo Reformacijos himną Tvirčiausia apsaugos pilis (tekstas ir muzika – Martyno Liuterio, 1529; vertimas – Adomo Šerno; aranžuotė – Gustavo Gunsenheimerio, 1997).

Šįkart tradiciniai pasveikinimai užsitęsė, nes dalyvius sveikino ne tik Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, bet ir svečiai. Vokietijos Lipės krašto bažnyčios kunigas Frankas Erichsmeieris, prabilęs taisyklinga lietuvių kalba, papasakojo, kad yra Lietuvos ir Vokietijos evangelikų Bažnyčių partnerystės, prasidėjusios prieš 25-erius metus, vystymosi liudininkas. Tuomet jis dar buvo studentas ir, atvykęs į Lietuvą, apsigyveno lietuvių šeimoje provincijoje – Dzūkijoje, kad išmoktų lietuviškai. Mokėdamas kalbą, galėjo geriau suprasti lietuvius, jų poreikius, bendrauti su parapijiečiais. Kunigas paminėjo, kad Biržuose bendraujant su kun. Rimu Mikalausku, jam įsiminė pastarojo žodžiai: Mums nereikia jūsų pinigų, bet mums reikia Jūsų su jūsų pinigais. Vokietijos ir Lietuvos bažnyčių bendradarbiavimas išlaikė įvairius išbandymus. Būta nesusikalbėjimo ir ne visada suprasdavome vieni kitus, – kalbėjo kunigas.

Vyskupas M. Sabutis, atsidėkodamas už nuolatinę globą ir paramą Lietuvos ev. liuteronų bažnyčiai, sidabriniu kryžiumi apdovanojo Lipės krašto bažnyčios liuteronų superintendentą kun. dr. Andreasą Langę. Jį sveikino visi iškilmėse dalyvavę liuteronų ir reformatų dvasininkai, LELB Konsistorijos nariai, giedojo improvizuotas Lipės krašto bažnyčios delegacijos choras, vadovaujamas kantoriaus Friedemanno Engelberto. Daugiausia giedotos senosios (XIV-XVII a.) evangelikų giesmės. Lipės delegacija pagiedojo P. Gerhardto ir J. Crugerio 1653 m. parašytą giesmę Džiaugsminga širdimi linksmai, kuri yra ir mūsų 1942 m. laidos Evangelikų giesmyne, ir kurią dažnai giedame pamaldose.

Partnerystės sutarties su Lipės krašto bažnyčia atnaujinimas tapo svarbiausiu Giesmių šventės įvykiu. Prieš pasirašant sutartį, kalbėjo Vokietijos Lipės krašto bažnyčios Sinodo prezidentas, reformatų kunigas Michaelis Stadermannas, atstovavęs negalėjusiam į Lietuvą atvykti Krašto reformatų gen. superintendentui kun. Dietmarui Arendsui, kuris oficialiai pasirašė Sutarties atnaujinimą. Lietuvos ev. reformatų vardu kalbėjo Biržų parapijos klebonas, Sinodo viceprezidentas kun. Rimas Mikalauskas bei sutartį pasirašęs LERB gen. superintendentas kun. Tomas Šernas. Pastarasis priminė, kad ne visada Lietuvos ir Vokietijos reformatų bažnyčios suprato viena kitą, kad skiriasi požiūris kai kuriais klausimais, bet 25-erius metus išlaikėme gerus santykius ir bendradarbiavimą. Vokiečių parama – tiek dvasinė, tiek materiali – buvo ir yra svarbi Lietuvos ev. reformatų bažnyčiai. Superintendentas pažymėjo, kad Viešpaties valia sutartis yra atnaujinama švenčiant Reformacijos 500 metų jubiliejų.

Sutartį vokiečių ir lietuvių kalbomis perskaitė kun. Frankas Erichsmeieris ir LELB Konsistorijos narys, VšĮ Liuteronų diakonija direktorius kun. Mindaugas Kairys.

Sutarties pratęsimą savo parašais ir antspaudais patvirtino: Vokietijos Lipės krašto bažnyčios vardu – reformatų gen. superintendentas kun. Dietmaras Arendsas (jam atstovavo kun. M. Stadermannas), liuteronų superintendentas kun. dr. Andreasas Langė ir kun. Frankas Erichsmeieris; Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vardu – vyskupas Mindaugas Sabutis ir Konsistorijos narys kun. Mindaugas Kairys; Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu – gen. superintendentas kun. Tomas Šernas ir Konsistorijos prezidentas, kuratorius Nerijus Krikščikas.

Po tokios ypatingos įžangos, tęsėsi muzikinė Reformacijos jubiliejui skirtos Giesmių šventės programa. Evangelikų liuteronų ir reformatų bažnytiniai chorai kasmet suvažiuoja į Giesmių šventę save parodyt ir kitų pasižiūrėt, paklausyti, kaip skamba senųjų chorų balsai, kokie nauji chorai susibūrė. Pernai visus nustebino ką tik susikūręs Jurbarko Kristijono Donelaičio ev. liuteronų bažnyčios choras, suburtas nepailstančios LEBMS valdybos pirmininkės, vargonininkės Lauros Matuzaitės-Kairienės. Šiais metais jaunasis choras pasirodė kaip subrendęs, pajėgus kolektyvas, atlikęs giesmes Miela Kristaus Galvelė (žodžiai – Paulo Gerhardto, 1656, muzika – H. Haslerio, 1601, aranžuota – J. S. Bacho, 1685-1750) ir Išaušo mums skaisti diena (tekstas ir muzika Nicolauso Hermano, 1560, aranžuota J. S. Bacho).

Nuolatinis Giesmių švenčių dalyvis Tauragės Martyno Mažvydo ev. liuteronų bažnyčios choras, vadovaujamas Tatjanos Kalvanienės, pagiedojo Šventa Dvasia, pas mus ateik (žodžiai ir muzika – M. Liuterio, 1529, aranžuota – Ewald Weiss, 1906-1998) ir Koks didis Tu (muzika švedų liaudies, tekstas – Carlo Gustavo Bobergo, 1885).

Jaunatviškas Klaipėdos ev. liuteronų parapijos choras, diriguojamas vadovės Ingos Pakalniškienės, pagiedojo XVII a. giesmę Visi krikščionys prie manęs (tekstas – J. Schefferio, 1668, muzika – B. Gesiuso, 1605 ir J. H. Scheino, 1628) bei Jėzau, versme džiaugsmo (tekstas – J. Francko, 1653, muzika – Berlino, 1653, aranžuota – J. Crugerio, 1649).

Kaip visada puikiai, privertęs atidžiai klausytis, giedojo Vilniaus ev. liuteronų parapijos ansamblis Adoremus, vadovaujamas charizmatiškosios Renatos Kreimerės. Jų repertuaras kasmet pasipildo vis naujais, sudėtingais kūriniais. Šįkart girdėjome Išganytojau tautų (tekstas ir muzika – M. Liuterio, 1524, aranžuota – J. Crugerio, J. S. Bacho ir Karlo Rahnerio, 1903) ir Roželė pražydėjo. Šis sudėtingas kūrinys, kuriam žodžius ir melodiją kūrė įvairių amžių kompozitoriai – Trieras, 1578–1588, Friedrichas Layrizas, 1844, Melchioras Vulpiusas, 1620, Michaelis Pretoriusas, 1609, Hugo Distleris, 1933 – ansamblio repertuare, manau, išliks ilgai.

Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų choras Heide, suburtas ir vadovaujamas Valterio Matulio, atliko Ave verum corpus (tekstas – popiežiaus Inocento VI, XIV a., muzika – V. A. Mocarto, 1791) ir vokiškai Herr, deine Gute reicht so weit („Viešpatie, Tavo gerumas“), kuriai muziką pagal 36-ą psalmę sukūrė Augustas Eduardas Grellis (1800–1886). To paties vadovo V. Matulio diriguojamas jungtinis Pagėgių (vad. Evelina Norkienė) ir Šilutės M. Liuterio ev. liuteronų parapijų choras giedojo lietuvių kompozitoriaus Valterio Banaičio aranžuotą XVI a. liaudies giesmę Diena jau pasibaigė ir XIX a. giesmę Gelbėtojas kaip piemuo veda mus (Dorothy Ann Trupp, 1836, Williamas Batchelderis Bradbury, 1859).

Kaip visada puikiai, pademonstruodamas išskirtinį sudėtingą repertuarą, pasirodė Vilniaus ev. liuteronų parapijos choras (vad. Asta Saldukienė, akomponavo Tadas Dailyda): Jėzau, veski Tu (tekstas – L. G. Zinzendorfo, 1700–1760 , muzika – H. G. Ley ir J. S. Bacho) ir jauno įdomaus kompozitoriaus Tado Dailydos 2016 m. pagal BWV 639 parašytą kūrinį Šaukiuos Tavęs, Viešpatie Jėzau Kristau.

Vilniaus ev. reformatų choras Giesmė, senokai vienintelis reformatams atstovaujantis Giesmių švenčių dalyvis, – jau keleri metai atvyksta pastiprintas Pagirių dainorių choro, abiem kolektyvams vadovauja dirigentė Janina Pamarnackienė. 2017-ųjų Giesmių šventei paruošė tradicines evangelikų giesmes: Paveski Dievo valiai (tekstas – Paulo Gerhardto, 1653; muzika – Bartholomeuso Gesiuso, 1603) bei Džiaugsminga širdimi linksmai (Paulo Gerhardto, 1653 ir Johanno Criugerio, 1653, pagal Pierrą Dovantesą, 1652). Šios giesmės ir dabar giedamos mūsų bažnyčiose. Vadovė Janina dirigavo ir Šventės jungtiniam chorui giedant giesmę Dieve Tėve danguje (muzika – Luneburgo, 1668; aranžuotė – N. Schmido, 1971).

Šventės programoje buvo labai gerai sudėlioti atskirų chorų pasirodymai ir bendros giesmės, kurias su visais dalyviais giedojo ir Vilniaus choras, ir klausytojai, suvažiavę iš aplinkinių parapijų bei Šilutės miesto. Bendroms giesmėms (pritariant vargonais Gerdui Henneckei, Vokietija) dirigavo beveik visų pagrindinių chorų vadovai. Be jau paminėtų – Lauros Matuzaitės-Kairienės (Jurbarkas) ir Janinos Pamarnackienės (Vilnius) – taip pat dirigavo: Vilniaus ev. liuteronų ansamblio Adoremus vadovė Renata Moraitė-Kreimerė – giesmei Mes Viešpačiui mielam, Vilniaus ev. liuteronų parapijos choro vadovė Asta Saldukienė – giesmei Viešpatį liaupsink, Šilutės vokiečių ir Šilutės ev. liuteronų parapijos chorų vadovas Valteris Matulis – giesmei Šventas, šventas, šventas, vokiečių choro vadovas Friedemannas Engelbertas – giesmei Krikščionys džiaukimės didžiai bei valstybinio choro Vilnius vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas – giesmei Džiugu palaimintuos namuos. Choras Vilnius klausytojams padovanojo džiugių akimirkų, pagiedodamas dar ir keletą evangeliškų kūrinių kartu su Šilutės mišriu kameriniu choru Vox libri (vad. Rasa Golubovskienė): giesmę, aranžuotą J. S. Bacho – Žemės ir dangaus Valdove bei XX a. kompozitoriaus Adolfo Seiferto aranžuotą – Jau mėnuo patekėjo. Choras Vilnius pagiedojo ir keletą giesmių iš parengtos Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtos kompaktinės plokštelės: Ateik, saldi mirtie (tekstas nežinomo autoriaus, 1724, muzika – J. S. Bacho, aranžuota – R. Sandbergo, 1980), Vakaro giesmę (tekstas – iš Luko evangelijos, muzika – J. Rheinbergerio, 1855) bei Felikso Mendelsono Bartholdžio giesmę, sukurtą pagal 91-ąją psalmę.

Skaitovas, aktorius Vytautas Rumšas – kaip ir kituose Reformacijos jubiliejui skirtuose Vilniaus choro pasirodymuose įvairiose Lietuvos evangelikų bažnyčiose – įtaigiai, kartais sukeldamas pritariamą juoką ar nuostabą, skaitė ištraukas iš M. Liuterio knygos Užstalės pokalbiai.

Giesmių šventė po chorų vadovų, organizatorių apdovanojimų, vyskupo M. Sabučio Palaiminimo tradiciškai baigta visiems dalyviams giedant iš gražiai išleisto lankstinuko su Reformacijos Tėvo Martyno Liuterio atvaizdu paskutinę giesmę Taigi imk mano ranką, diriguojant Laurai Matuzaitei-Kairienei, grojant vargonininkui iš Vokietijos Gerdui Henneckei. Vilniaus ev. liuteronų choro giesmininkai (visą šventę giedoję nuo vargonų – jų išskirtiniam pasirodymui, atliekant stambios formos Tado Dailydos kūrinį reBach2 (2016), būtini vargonai, solistai) dar užvedė pamėgtąją senovinę airių giesmę Palaimos palinkėjimas: „Kai po tavo kojom jau kelias nusitiesia...“ Taip vieni kitiems palinkėjome: Laimingo kelio!

Šventė ilgai išliks visų mūsų atmintyje. Iki susitikimo kitąmet!

 

Dalija Gudliauskienė,

Vilniaus ev. reformatų choro „Giesmė“ choristė

Nuotraukos Jörgo Nasso

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.7-8

 

Dar vieną trumpą, tačiau gausiai iliustruotą Giesmių šventės reportažą rasite čia