Bažnytinė muzika

Vasara prabėgo taip greitai, kad net nesitiki, jog tuoj ruduo. Supratau tą tik vakar, eidama per kiemą, kai papūtė stipresnis vėjas. Tačiau, nepaisant vasaros greitumo, kiek širdies džiaugsmo per ją mums buvo suteikta! Pašventintas kertinis naujų vaikų globos namų akmuo. Į bažnyčią sugrįžo jos statytojų ir parapijos įkūrėjų baronų von Keudell šeimos herbas. Paaugo vaikai. Kai kurie pradėjo vaikščioti, kai kurie – kalbėti. Dar kiti – susikalbėti. Viskas pirmyn. Vyresni vaikai spėjo paatostogauti penkiose stovyklose. Net keturios iš jų – krikščioniškos: Tytuvėnai, Vanagai, Žeimelis, Berčiūnai. Vaikams jos taip tinka, kad į kitas nelabai ir važiuoja. Ir jau planuoja kitos vasaros stovyklų grafiką, kad suspėtų dar daugiau. Ačiū visiems organizatoriams, kurie vaikams ir jaunimui suteikia tiek džiaugsmo ir galimybių. Kartais stovykloje išgirsta giesmė, kurią jie girdi savo bažnyčiose ne kartą, nuskamba kaip pirmąkart. Ir ne kažkur skliautuose, o širdyje. O jei ten pasilieka ir vienas kitas išgirstas bei suvoktas Šventojo Rašto žodis, tada apskritai puiku. Kuo daugiau krikščioniškų renginių – tuo daugiau galimybių, kad tas susivokimas ištiks. Kad ne kažkieno kitų, o mano laikas, Dieve, Tavo rankoj. Ir kad mes kiekvienas esame atsakingi, kad sužibusi Dievo šviesa neužgestų. Taip, kaip šokant ratu susikibus rankomis, nuo kiekvieno pastangų priklauso, ar jis nutrūks, ar ne. Paprasta.

2013 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 7 d. turėjau nepaprastą galimybę pirmą kartą dalyvauti Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos organizuotame tarptautiniame giedojimo seminare „Muzikinis tiltas Klaipėda – Kylis“. Beje, šis LEBMS rengiamas seminaras yra jau 18-asis. Jo metu studijavome labai gražų, bet gana sudėtingą V. A. Mocarto kūrinį Missa brevis in F. Be šio, mokėmės dar tris lietuviškus kūrinėlius: „Kur giria žaliuoja“ (muz. J. Gudavičiaus, žodž. K. Sakalausko-Vanagėlio), „Pranaše didis“ (žodž. J. Neander, harm. Vydūnas) ir „Gyvenimą pašlovintą“ (iš M. Mažvydo ir B. Vilento giesmyno „Krikščioniškos giesmės“, red. B. Skirsgilas). Lietuviškus kūrinėlius padėjo parengti dvi choristės: Birutė Pavalkienė (Marijampolė) ir Evelina Tamošaitytė (Skirsnemunė). Beje, jos pačios šiuos kūrinėlius ir dirigavo koncertų metu: Birutė – „Kur giria žaliuoja“ ir „Gyvenimą pašlovintą“, o Evelina – „Pranaše didis“.

Prasidedančios kalendorinės vasaros pirmąjį savaitgalį visos Lietuvos evangelikų liuteronų mintys ir žvilgsniai buvo nukreipti į Kretingą. Gegužės 31 – birželio 2 d. vietos ev. liuteronų parapijoje rengtas „Tarnystės“ temą gvildenęs LELB Jaunimo centro seminaras, o birželio 1 d., šeštadienį, miestą užplūdo evangeliški chorai iš artimesnių bei tolimesnių Lietuvos kampelių: 15.00 val. Kretingos ev. liuteronų bažnyčioje nuskambės 22-oji evangeliška Giesmių šventė.

Chorų festivalis „Dreiklang 2012“, įvykęs rugpjūčio 24–26 dienomis Greifsvalde, buvo pirmoji didelė Vokietijos Šiaurės bažnyčios (Evangelisch-Lutherische Kirche in Norddeutschland, sutrumpintai Nordkirche) suorganizuota chorinės muzikos šventė. Šiaurės bažnyčia pasivadino šiemet prieš Sekmines susivienijusios Šiaurės Elbės, Meklenburgo ir Priešakinės Pomeranijos evangelikų bažnyčios. Šventėje dalyvavo daugiau nei 3000 giesmininkų ir maždaug 100 šiaurinės Vokietijos chorų, taip pat svečių chorai iš kaimyninių Baltijos jūros kraštų – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos. Vasarą ištuštėjęs Greifsvaldas – universitetinis ir Hanzos miestas – tomis dienomis aiškiai pagyvėjo: jo bažnyčiose, koncertų salėse, aikštėse, uoste skambėjo neįprastai daug muzikos.